Laivas skriejo per bangas, i\u0161temp\u0119s visas savo bures. Ant stiebo draik\u0117si nelaim\u0119 lemianti juoda v\u0117liava. Audrona\u0161os klykdamos praskriedavo vir\u0161 galv\u0173 ir dingdavo u\u017e horizonto.
\n\u2013 \u012etempkite visas bures! \u2013 su\u0161uko Tonis. \u2013 Dar truput\u012f, ir mes j\u012f pasivysim!
\n\u2013 Visos bur\u0117s \u012ftemptos, sere! \u2013 i\u0161 visos gerkl\u0117s suriko Gurkas atsakydamas. \u2013 Ligi vienos!..
\n\u2013 I\u0161tempkit net skudurus, kurie yra laive! \u2013 nesiliov\u0117 \u0161auk\u0119s Tonis. \u2013 Antraip jie paspruks nuo m\u016bs\u0173!
\n\u2013 Jes, \u012ftempti skudurus! \u2013 pakartojo \u012fsakym\u0105 Gurkas.
\nTonis pasitais\u0117 juod\u0105 rai\u0161t\u012f ant akies ir \u012fsmeig\u0117 \u017evilgsn\u012f \u012f priek\u012f. Bangos ritosi per pirat\u0173 laivo \u201eNepagaunamasis korsaras\u201c den\u012f, t\u0117\u0161k\u0117si \u012f u\u017edarytus liukus, vert\u0117 laiv\u0105 ant \u0161ono. Mes stov\u0117jome ant tiltelio, spausdami rankose pistoletus, ni\u016briai steb\u0117dami vandenyn\u0105.
\nPrie\u0161 mus it i\u0161g\u0105sdintas pauk\u0161tis, vasnodamas bur\u0117mis, i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 skuod\u0117 prekybinis laivas \u201eEduardas VII\u201c. Jau buvo matyti i\u0161 baim\u0117s persikreip\u0119 j\u016breivi\u0173 ir keleto keleivi\u0173 veidai, pastarieji tikriausiai prakeik\u0117 t\u0105 dien\u0105, kai \u012flipo \u012f \u0161\u012f laiv\u0105, ketindami nukakti i\u0161 Indijos \u012f Anglij\u0105.
\nJie bla\u0161k\u0117si po den\u012f, puldin\u0117jo \u0161en bei ten, ne\u017einodami, ko griebtis. Kai kurie parpuol\u0117 ant keli\u0173 ir \u0117m\u0117 melstis.
\nM\u016bsi\u0161kis laivas it vanagas, i\u0161sk\u0117t\u0119s sparnus, puol\u0117 \u201eEduard\u0105 VII\u201c, jo nagai jau pakibo vir\u0161 pa\u0161iurpusi\u0173 j\u016breivi\u0173. Mes stov\u0117jome ironi\u0161kai \u0161ypsodamiesi ant tiltelio ir steb\u0117jome jau daug syki\u0173 matyt\u0105 regin\u012f.
\n\u2013 Pasiruo\u0161t aborda\u017eui! \u2013 paliep\u0117 Tonis.
\n\u2013 Jes, pasiruo\u0161t aborda\u017eui!
\n\u2013 Kablius paruo\u0161t!
\n\u2013 Jes, kablius paruo\u0161t!
\n\u201eEduardas VII\u201c i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 dar paband\u0117 i\u0161sigelb\u0117ti, \u2013 staigiai pakeit\u0117 krypt\u012f, pasisuko kone devyniasde\u0161imties laipsni\u0173 kampu ir nuskriejo link Taitau salyno, esan\u010dio ma\u017edaug trij\u0173 \u0161imt\u0173 myli\u0173 atstu.
\nTa\u010diau ir tai jo nei\u0161gelb\u0117jo, \u2013 tok\u012f jo manevr\u0105 mes buvome numat\u0119, \u2013 tuo metu, kai laivas dar\u0117 pos\u016bk\u012f, mes nuplauk\u0117me \u012fstri\u017eai, u\u017ekirsdami jam keli\u0105. Priplauk\u0117me visai arti, v\u0117l pamat\u0117me vilt\u012f praradusi\u0173 j\u016breivi\u0173 veidus. Visi paklaik\u0119 keleiviai kl\u016bpojo ir be paliovos meld\u0117si.
\n\u2013 Kabliai paruo\u0161ti! \u2013 sugriaud\u0117jo Tonio balsas.
\n\u2013 Jes, sere, kabliai paruo\u0161ti!
\nLaivai suart\u0117jo, mes \u012fsikirtome \u012f \u201eEduard\u0105 VII\u201c kabliais ir su pistoletais bei \u0161pagomis rankose jau buvome be\u0161ok\u0105 \u012f jo den\u012f.
\nTa\u010diau b\u016btent t\u0105 akimirk\u0105 mus sustabd\u0117 moters riksmas.
\n\u2013 Toni! \u2013 \u0161auk\u0117 tas balsas. \u2013 Toni!
\n\u2013 K\u0105? \u2013 atsiliep\u0117 Tonis. \u2013 A\u0161 \u010dia!
\n\u2013 Eik pieno nupirkti! \u2013 v\u0117l i\u0161girdome i\u0161 apa\u010dios jo motinos bals\u0105. \u2013 O gr\u012f\u017edamas dar paimk du kilogramus ank\u0161tini\u0173 pipir\u0173! Tik ne toki\u0173 apipuvusi\u0173 kaip an\u0105syk!..
\nTonis d\u0117btel\u0117jo \u012f mus savo vienintele akimi. Kita buvo pasl\u0117pta po juodu rai\u0161\u010diu.
\n\u2013 Eik\u0161, pinig\u0173 duosiu, \u2013 ragino mama. \u2013 Nagi grei\u010diau \u2013 u\u017edarys!
\nTonis sugrie\u017e\u0117 dantimis, nusitrauk\u0117 rai\u0161t\u012f ir nusileido \u017eemyn.
\nNu\u0117jo pirkti pieno ir dviej\u0173 kilogram\u0173 pipir\u0173.
\nTuo metu \u201eEduardas VII\u201c sp\u0117jo pasprukti ir dabar i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 l\u0117k\u0117 j Taitau salyn\u0105.
\n\u2013 Kaip galima pirat\u0105 siuntin\u0117ti pieno! \u2013 piktinosi Gurkas. \u2013 Tai kas tu per piratas? Eik, girdi, ir atne\u0161k du kilogramus pipir\u0173!
\nGurkas buvo pirmasis laivo kapitono pad\u0117j\u0117jas ir jam labai kniet\u0117jo u\u017eimti kapitono viet\u0105.
\n\u2013 Ir dar jam p\u016bv\u0117si\u0173 priki\u0161a! \u2013 nesiliov\u0117 jis kurst\u0119s mai\u0161to. \u2013 Pirat\u0173 kapitonui prideda supuvusi\u0173 pipir\u0173! Ir jis juos paima! Tai koks jis kapitonas, k\u0105?..
\nVisuomet, kai tik tur\u0117davome laiko, susib\u0117gdavome \u012f Tonio nam\u0173 pal\u0117p\u0119 ir i\u0161 ten leisdavom\u0117s \u012f keliones po pasaul\u012f. Buvome perskait\u0119 visas Emilio Salgario knygas ir visus, kiek tik gaudavome, romanus apie keliones ir piratus. Pinigus u\u017e drugelius, parduotus vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleiviams, kurie per vasar\u0105 tur\u0117davo surinkti j\u0173 kolekcijas (tuos drugelius gaudydavome Mon\u010do kieme, nes ten augo g\u0117l\u0117s, kurias drugeliai itin m\u0117go), ir pinigus, kurie mums vienaip ar kitaip atitekdavo, \u2013 visus skirdavom knygoms.
\nJos atv\u0117r\u0117 mums j\u016br\u0173 ir vandenyn\u0173, sparnuot\u0173 laiv\u0173 ir pirat\u0173 antpuoli\u0173 pasaul\u012f.
\nMes jau buvome i\u0161rai\u017e\u0119 visas j\u016bras ir vandenynus. Gaud\u0117me \u017euvis Oran\u017ein\u0117s up\u0117s \u017eiotyse. Ilgomis d\u017eonkomis gabenome arbat\u017eoles per Kin\u0173 j\u016br\u0105, ir pakran\u010di\u0173 sargyba atkakliai persekiojo m\u016bs\u0173 kontrabandinius laivus, o mes slapst\u0117m\u0117s nuo j\u0173 ma\u017eose \u012flank\u0117l\u0117se ir i\u0161sigelb\u0117j\u0119 v\u0117l leisdavom\u0117s \u012f keli\u0105. Gelton\u0105j\u0105 j\u016br\u0105 pa\u017einojome kaip savo penkis pir\u0161tus, u\u017eri\u0161tomis akimis gal\u0117jome i\u0161vairuoti laiv\u0105 per visas jos klasting\u0105sias seklumas.
\nO kart\u0105 vos nepaskendome prie Gerosios vilties i\u0161ky\u0161ulio. Laivas tiesiog grimzdo nuo kokoso rie\u0161ut\u0173 krovinio, \u2013 mes plauk\u0117me i\u0161 Tai\u010dio. Prie pat i\u0161ky\u0161ulio mus pasivijo taif\u016bnas, trenk\u0117si \u012f m\u016bs\u0173 \u201eD\u017eoan\u0105\u201c (taip buvome pavadin\u0119 savo laiv\u0105) ir nu\u0161lav\u0117 visk\u0105 nuo denio. Mus u\u017eliejo \u0161imtai ton\u0173 vandens, uraganas siaut\u0117jo, lau\u017e\u0117 stiebus, drask\u0117 bures, ai\u017e\u0117 valtis. Viena did\u017eiul\u0117 banga nusine\u0161\u0117 vair\u0105 ir laivas tapo nevaldomas. Bangos svaid\u0117 j\u012f kaip \u017eaisliuk\u0105, trank\u0117 i\u0161 \u0161on\u0173 ir i\u0161 vir\u0161aus \u2013 ne\u017emoni\u0161kai, \u017eiauriai, negailestingai. Laivas suskilo \u012f dvi dalis, ir mes visi b\u016btum\u0117m nugarm\u0117j\u0119 \u012f dugn\u0105, jei tuo metu neb\u016bt\u0173 u\u017elipusi \u012f pal\u0117p\u0119 Tonio mama pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kas \u010dia darosi. Nes mes r\u0117k\u0117me nesavais balsais, jog sk\u0119stame, maldavome pagalbos, \u0161auk\u0117m\u0117s vie\u0161paties ir savo motin\u0173. Ir vienas kitam jau buvome i\u0161tar\u0119 paskutin\u012f \u201esudie\u201c.
\nIlgai gyvenome Piet\u0173 j\u016brose. Vir\u0161 j\u0173 \u017eib\u0117jo did\u017eiul\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, degte deg\u0117 smaragdinis Piet\u0173 kry\u017eius, gryname nakties danguje \u0161viet\u0117 geltonas m\u0117nulis. Mes plaukiojome po lag\u016bnas \u010diabuvi\u0173 pirogomis. Liekni palmi\u0173 siluetai buvo dailiai \u012fsir\u0117\u017e\u0119 \u012f dangaus m\u0117l\u012f. Buvo nepaprastai \u0161ilta, svaig\u0173 kvap\u0105 skleid\u0117 baltos nakties g\u0117l\u0117s. Ten i\u0161girdome nuostabi\u0173 istorij\u0173 apie tolimas salas, pavojingas ekspedicijas \u012f ne\u017eini\u0105, apie meil\u0119 ir mirt\u012f, apie neapykant\u0105 ir ker\u0161t\u0105. Apie did\u017eiuosius \u010diabuvi\u0173 vadus, d\u017eiungli\u0173 \u017ev\u0117ris, apie bekra\u0161\u010dius sidabru \u017evilgan\u010dius pakran\u010di\u0173 sm\u0117lynus, beribes ir ramiai tyvuliuojan\u010dias vandenyn\u0173 platybes.
\nTonis sugr\u012f\u017eo, v\u0117l u\u017esiri\u0161o juod\u0105j\u012f rai\u0161t\u012f ir paklaus\u0117:
\n\u2013 Kur \u201eEduardas VII\u201c? Paleidot?
\n\u2013 Pab\u0117go! \u2013 ni\u016briai pasak\u0117 Mon\u010das.
\n\u2013 Pab\u0117go, kol tu pipirus pirkai! \u2013 \u012fg\u0117l\u0117 Gurkas.
\n\u2013 Kas \u010dia dabar? \u2013 paklaus\u0117 Tonis dusliu balsu. \u2013 Laive mai\u0161tas?
\n\u2013 Jokio mai\u0161to, \u2013 skub\u0117jau nuraminti. \u2013 Tiesiog lauk\u0117me, kol tu gr\u012f\u0161i.
\n\u2013 Eil\u0117 buvo! \u2013 atsak\u0117 Tonis. \u2013 Sutikau Ilija. Ir jam reik\u0117jo nupirkti pieno.
\n\u2013 Ko jo nepakvietei? \u2013 paklaus\u0117 Mon\u010das.
\n\u2013 Kvie\u010diau, bet jam dar reik\u0117jo duonos. Ir paskui dar ka\u017ek\u0105 tur\u0117jo padaryti. Be to, sak\u0117, nelabai nor\u012fs.
\nVisi gatv\u0117s vaikai ka\u017ein k\u0105 b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 atiduoti, kad tik b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 patekti \u012f Tonio pal\u0117p\u0119 ir i\u0161 ten pakeliauti po pasaul\u012f, po tolimas j\u016bras ir salas.
\nIlija buvo i\u0161plauk\u0119s su mumis \u012f \u0160iaur\u0117s j\u016br\u0105 bangini\u0173 med\u017eioti. Tuosyk j\u016bra buvo kaip reta audringa, dr\u0117bte dr\u0117b\u0117 sniegas, laiv\u0105 s\u016bpavo \u012f visas \u0161alis, o jei bangos k\u0105 u\u017epildavo, tas i\u0161kart su\u0161aldavo \u012f rag\u0105. Buvo baisus \u0161altis, kuras baig\u0117si, mes deginome kajutes, lovas, visa, kas tik buvo i\u0161 med\u017eio. Paskui lytys mus suspaud\u0117 ledo \u017enypl\u0117mis, ir mes nebegal\u0117jome n\u0117 krustel\u0117ti i\u0161 vietos. Ten ir \u017eiemojome. Buvo be galo sunku, vos likome gyvi nuo \u0161al\u010dio ir \u017eiauraus alkio.
\nGal tuomet Ilija ir pab\u016bgo, o gal j\u012f i\u0161g\u0105sdino \u0161iurpios mu\u0161tyn\u0117s Honkonge, kur buvome atsid\u016br\u0119 su \u0161kuna \u201eSanta Marija\u201c. Tai buvo toks m\u016b\u0161is, kurio kaip gyvas nepamir\u0161iu. J\u012f prad\u0117jo norvegai, o paskui pama\u017e\u0117l \u012fsiv\u0117l\u0117 ir visi kiti smukl\u0117je buv\u0119 j\u016breiviai. Lakst\u0117 k\u0117d\u0117s, blyks\u0117jo peiliai, \u2013 klyksmas, triuk\u0161mas, sutrai\u0161kyti \u017eandikauliai.
\nIlija dar kart\u0105 ar du keliavo su mumis, rodos, \u012f Havajus ir Javos sal\u0105. O paskui liov\u0117si pas mus lank\u0119sis, veikiausiai pab\u016bgo sunkum\u0173 ir rizikos, o gal jis buvo sausumos \u017eiurk\u0117, k\u0105 gali \u017einoti. N\u0117jo, ir tiek. Jis ir Emilio Salgario ne visk\u0105 skait\u0117, jau nekalbant apie kitas knygas, o ir nedeg\u0117 ta liepsna, kuri degino mus.
\nTaip, tikriausiai jis buvo sausumos \u017eiurk\u0117, svajojo tapti tarnautoju, s\u0117d\u0117ti po a\u0161tuonias valandas dulkinoje kanceliarijoje arba, dar geriau, pardavin\u0117ti s\u016br\u012f ir aliej\u0173.
\n\u2013 Va jis, apa\u010dioje kulniuoja! \u2013 \u0161\u016bktel\u0117jo Mon\u010das.
\nIlija temp\u0117 gatve o\u017ek\u0105 ir ka\u017ek\u0105 \u0161vilpavo.
\n\u2013 Ei, Ilija! \u2013 su\u0161ukome jam. \u2013 Kur tu dro\u017ei su ta o\u017eka, k\u0105? Eik\u0161 pas mus!
\n\u2013 Vedu j sod\u0105! \u2013 atsak\u0117. \u2013 Tegu pasigano.
\n\u2013 Baik su tom o\u017ekom! \u2013 \u0161auk\u0117m jam per lang\u0105. \u2013 Eik\u0161 su mumis j Biskajos \u012flank\u0105! Mes plaukiame j Biskajos \u012flank\u0105!..
\nTa\u010diau Ilija tik mostel\u0117jo ranka, v\u0117l \u0117m\u0117 \u0161vilpauti ir nusived\u0117 o\u017ek\u0105.
\nO mes i\u0161plauk\u0117me.
\nPra\u0117jus dvide\u0161im\u010diai met\u0173, vien\u0105 dien\u0105 sutikau tramvajuje Ilijos motin\u0105.
\n\u2013 Laba diena! \u2013 pasisveikinau. \u2013 Kaip Ilijai sekasi?
\n\u2013 Ogi nieko, gerai, \u2013 atsak\u0117. \u2013 Turb\u016bt \u017einai, kad jis plaukioja. Gavau lai\u0161k\u0105 i\u0161 Biskajos \u012flankos! Dar dabar tikriausiai ten!
\nIlija, pasirodo, buvo tre\u010diasis laivo kapitonas. Jis plaukiojo po tolim\u0105sias j\u016bras, saul\u0117tekius pasitikdavo vandenynuose. Pamenu, sak\u0117, jog pernai buvo nuplauk\u0119s \u012f Japonij\u0105, motina dar papasakojo apie Gelton\u0105j\u0105 j\u016br\u0105, koral\u0173 salas ir archipelagus, rod\u0117 nuotraukas su Piet\u0173 j\u016br\u0173 palm\u0117mis.
\nDabar Ilija plaukioja po Biskajos \u012flank\u0105.
\nO mes s\u0117dime kanceliarijose, d\u0117liojame aplankalus ir vakarais, prie\u0161 parsirasdami namo, u\u017esukame \u012f turg\u0173, nusiperkame svog\u016bn\u0173 ir bulvi\u0173, tempiame juos namo savo \u017emonoms.
\nTik retsykiais vakarais, kai jau b\u016bname i\u0161plov\u0119 l\u0117k\u0161tes ir i\u0161vaik\u0119 muses i\u0161 virtuv\u0117s, kai m\u016bs\u0173 \u017evilgsnis atsitiktinai u\u017ekli\u016bva u\u017e \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 danguje, mes prisimename Piet\u0173 kry\u017ei\u0173 ir Biskajos \u012flank\u0105, sidabru \u017evilgan\u010dius pakran\u010di\u0173 sm\u0117lynus, meil\u0119 ir mirt\u012f, neapykant\u0105 ir ker\u0161t\u0105, beribes ir ramias am\u017einojo vandenyno platybes.
\nIr nuolankiai pabu\u010diav\u0119 \u017emon\u0105 \u012f kakt\u0105, palink\u0117j\u0119 jai labos nakties, nugrimztame \u012f gil\u0173 mieg\u0105.<\/p>\n
Vert\u0117 Birut\u0117 \u017delvyt\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Laivas skriejo per bangas, i\u0161temp\u0119s visas savo bures. Ant stiebo draik\u0117si nelaim\u0119 lemianti juoda v\u0117liava. Audrona\u0161os klykdamos praskriedavo vir\u0161 galv\u0173 ir dingdavo u\u017e horizonto. \u2013 \u012etempkite visas bures! \u2013 su\u0161uko Tonis. \u2013 Dar truput\u012f, ir mes j\u012f pasivysim! \u2013 Visos bur\u0117s \u012ftemptos, sere! \u2013 i\u0161 visos gerkl\u0117s suriko Gurkas atsakydamas. \u2013 Ligi vienos!.. \u2013 I\u0161tempkit … <\/p>\n